Nuo 2009 metų rugsėjo mėnesio organizacija sulaukė 150 savanorių dėmesio. Savanoriai savo pagalba ir dalyvavimu prisidėjo tokiuose organizacijos renginiuose: parodoje "Vaikų šalis 2009", Kalėdiniame aukcione, šventiniame renginyje LR Seime Vaiko teisių konvencijos 20-mečiui paminėti.
Savanoriai padėjo ir atliekant kasdienius darbus organizacijoje: duomenų suvedimą, koregavimą, laiškų išsiuntimą ir pan. Taip pat jie padėjo įgyvendinti kūrybiškumo reikalaujančius darbus, pavyzdžiui: savanorė Justė Stasiūnaitė sukūrė 17 atvirukų pavyzdžių, iš kurių dvejus atspausdino įmonė “Baddog”. Dovilė Valivonytė ne kartą padėjo, kai reikėjo sukurti diplomų pavyzdžius, padėkų raštus. Dalis savanorių aktyviai padėjo vaikų dienos centruose, kur kelis kartus per savaitę bendravo su dienos centrą lankančiais vaikais.

Jaunų ir iniciatyvių žmonių dėka, organizacija ėmė augti bei tobulėti praplėsdama savo socialinius ryšius ir gebėdama surasti vietą kiekvienam, kuris nori padėti.

Vienas iš didžiausių gyvenimo džiaugsmų yra dalintis su kitais tuo, ką turi geriausio, padėti kitam. Būdų kaip tai padaryti yra labai daug. Mums labai reikalinga pagalba renginių metu, globos namuose, vaikų dienos centruose. Kviečiame prisijungti prie mūsų veiklos ir tapti mūsų organizacijos savanoriu.

Aurelija Asinavičiūtė  

Būti VO "Gelbėkit vaikus" savanoriu – reiškia tapti didele jėga, kuri stumteli, išjudina ir nuveda į beribį tolį. Ten visi, pasitelkę savo mintis, kūrybiškumą ir norą padėti, sukuria stebuklus.
   
 Eglė Užmiškytė  
  Koks didelis jausmas - kai gali padėti - artimas tiems, kurie bent maža dalimi kada nors yra prie to prisilietę. "Gelbėkit vaikus" visiškai pateisino mano lūkesčius ir suteikė galimybę tiesiogiai bendrauti su vaikučiais viename organizacijai priklausančių dienos centrų bei prisidėti prie pačios "Gelbėkit vaikus" veiklos įgyvendinimo. Ne tik vidinis suinteresuotumas, bet ir labai šiltas, draugiškas ir motyvuotas kolektyvas tapo dar viena priežastimi aktyviai dalyvauti įvairių projektų įgyvendinime ir kasdienėje organizacijos veikloje.
   
Monika Peldavičiūtė
 Čiupt problemą už šaknų - tų piktų žmonių, kad neužderėtų čia visur žolių. Surengti rytinį bendruomenės pasisveikinimą, išbėgti draugen į gatvę ir garsiai šūktelti, priminti praeiviams, kad jų žodžiai tokie stiprūs, tai kam tie diržai reikalingi, įrodyti dėdėms ir tetoms, kad DALINIMASIS - DŽIAUGSMAS, tapti slaptu draugu, šypsotis. Ir viskas vardan vaikystės, kad kiekvienas ją turėtų!
   
Akvilė  

Ar yra kas geriau už mokymąsi mokant kitus? Tolerancija, pakantumas, nuoširdumas, paprastumas, visapusiškumas, kūrybingumas, komandiškumas - savybės, kurios tampa vertybėmis kiekvieną kartą iš naujo prisidedant prie visuomeninės organizacijos Gelbėkit Vaikus veiklos. Savanoriaudama čia išmokau tikėti daugeliu dalykų. Tačiau ši organizacija mažai prisideda prie tikėjimo. Ji pati yra tikėjimas.
   
Lukas Ambrazevičius  

Dvi sentencijos paaiškinančios, kodėl aš jau penkerius metus esu VO "Gelbėkit vaikus" savanoris:

,,Jeigu manai, kad esi per mažas pakeisti pasaulį, pabandyk palapinėje miegoti su uodu", - Anita Roddick, "The Body Shop" įkūrėja.

,,Neįmanoma padėti kitiems nepadedant sau." Steve Anderson
   
Agnė Imbrasienė  
Kiekvieną kartą Agnė stebina savo entuziazmu, išradingumu ir noru padėti kitiems - jau nebesuskaičiuojam kiek ji suorganizavo įvairiausios pagalbos Paparčių globos namų ir Raguvėlės vaikų dienos centro vaikams. Jos dėka Paparčius aplankė Kalėdų senis su dovanom ir šaunūs būgnininkai, Raguvėlėj nudažytas visas centro namelis, surinkta 800 kg obuolių, supjaustytas kalnas malkų. Ir čia tik keli jos gerieji darbai. Vienas žmogus gali padaryti labai daug. Agnė tai įrodo.
   
Audrius  
Klausimas kodėl man patinka padėti organizacijai "Gelbekit vaikus" ar apskritai vykdyti tokią veiklą, -mane privertė apie tai susimastyti... Iš tikro, kodėlgi... Negi tik todėl, kad bijau išeti iš šio pasaulio taip ir nepalikęs įspaustos žymės, kad čia gyvenau... o gal dėl to, kad visuotinio "sumaterialėjimo" laikais noriu parodyti, kad yra ir kitokių krypčių, kad nekaupiu turtų žemėje kur kandys suėda ir vagys pavagia... Juk kai iškeliausime iš čia, tai ką sukaupėme liks čia, o tai ką padarėme - lauks mūsų ten, pas Tėvą... O gal dar ir todėl, kad noriu duoti nors truputį savęs tiems žmonėms, kuriems kažką galiu duoti ir geriausias atlygis man kai matai, kad kažkas užsidega tuo pačiu ir neraginamas pajuda. Tai ko gero didžiausia palaima... Ko gero niekada neturėsiu daug pinigų, nes nemoku jų kaupti, bet jau senai žinau, kad daug gražaus galima padaryti praktiškai be pinigų...
   
 Kristina Karalytė  
   Savo gerais darbais ir išvykomis į Paparčių Vaikų Globos Namus noriu, kiek tai įmanoma, atkreipti visuomenės demesį į tai, jog domėtis savo valstybės socialinėmis spragomis - normalu ir net būtina, kaip tai jau seniai vyksta visame civilizuotame pasaulyje. O didžiausias džiaugsmas man yra matyti mažų akyčių spindėjimą, kai būnu šalia ir dalinu jiems savo laiką, dėmesį, meilę - dalykus, kurie nieko nekainuoja, kurių visi turime ir kurie tapę patys reikalingiausi vaikučiams, kenčiantiems nuo šio deficito. Kiekvieno mane apsikabinančio didelio ir mažo žmogučio rankytes myliu ne mažiau nei mylėčiau, jei tai būtų rankytės mano pačios vaiko. Nes vaikai - visi iki vieno planetoje - yra mūsų vaikai, ir tik nuo mūsų priklausys, į kokią visuomenę jie pavirs užaugę. Ar skriaus vieni kitus - kaip mes juos išmokėme savo pavyzdžiu, ar mylės planetą ir žmones - jei mūsų pavyzdys skatins rūpintis, tausoti bei draugauti. Į šią veiklą įtraukiau ir savo draugus: jiems tai anokia pareiga - greičiau vienas malonumas ir aplankantis ilgesys, jei ilgiau nenuvažiuoja pasisvečiuoti. Jei būtų daugiau gerumo žemėje, galbūt ja nevaikščiotų beglobiai vaikučiai, nes visi turėtų namus...