Kodėl vaikams svarbu mokytis rašyti naujienas
Žinot, kai pati pradėjau dirbti su vaikais ir mokiau juos rašyti straipsnius, supratau vieną dalyką – vaikai iš tikrųjų nori pasakoti istorijas. Jie tiesiog nežino, kaip tai padaryti taip, kad kiti norėtų skaityti. O tai ir yra žurnalistikos esmė, ar ne?
Vaikams rašyti naujienas – tai ne tik mokyklinė užduotis. Tai įgūdis, kuris padeda išmokti struktūruoti mintis, užduoti teisingus klausimus ir, svarbiausia, suprasti, kas aplinkui vyksta. Man patinka stebėti, kaip vaikas, kuris anksčiau nedrįso prabilti klasėje, staiga tampa drąsiu reporteriu, klausinėjančiu mokyklos direktorių apie naują žaidimų aikštelę.
Be to, šiandien, kai visi gyvename socialinių tinklų pasaulyje, gebėjimas atskirti tikrą informaciją nuo šlamšto yra neįkainojamas. Ir geriausia tai išmokti – pačiam bandant kurti kokybišką turinį.
Nuo ko pradėti: kaip rasti temą, kuri tikrai įdomi
Pirmasis ir didžiausias iššūkis – rasti temą. Dažnai vaikai sako: „Bet aš nežinau, apie ką rašyti!” O aš jiems atsakau: „Apie ką tu šiandien kalbėjai su draugais pertraukos metu?” Ir štai jau turime penkias temas.
Geriausi naujienų straipsniai gimsta iš to, kas vyksta čia ir dabar. Gal mokykloje įvyko koks nors įdomus renginys? Gal kaimynystėje atsidarė nauja parduotuvė? O gal tavo draugas laimėjo šachmatų turnyrą? Visa tai – naujienos.
Patarčiau vaikams turėti mažą užrašų knygutę (arba telefoną su užrašų programėle), kur galima užsirašyti įdomias idėjas. Kai kas nors patraukia dėmesį – užrašyk. Girdėjai įdomią istoriją? Užrašyk. Pastebėjai kažką keisto ar naujo? Taip, užrašyk.
Keletas konkrečių temų, kurios beveik visada veikia:
- Mokyklos renginiai ir šventės
- Įdomūs žmonės iš bendruomenės (mokytojai, sportininkai, meistrai)
- Pokyčiai aplinkoje (naujos vietos, atnaujinimai)
- Problemos, kurios jaudina vaikus (per daug namų darbų, per trumpos pertraukos)
- Sėkmės istorijos (kas ką pasiekė, laimėjo, sukūrė)
Žurnalisto tyrimo darbas: kaip surinkti informaciją
Gerai, turim temą. O dabar kas? Dabar prasideda tikrasis darbas – tyrimas. Ir čia daugelis vaikų sustoja, nes nežino, ką daryti toliau.
Pirmas dalykas – reikia užduoti klausimą sau: „Ką aš jau žinau apie šią temą?” Užsirašyk viską, ką žinai. Tada užduok antrą klausimą: „Ko aš dar nežinau, bet norėčiau sužinoti?” Ir štai jau turi tyrimo planą.
Informacijos šaltiniai vaikams gali būti įvairūs. Pirmiausia – žmonės. Jei rašai apie mokyklos šventę, pasikalbėk su organizatoriais, mokytojais, kitais mokiniais. Jei apie naują parduotuvę – su savininku. Nebijok prieiti ir paklausti. Dauguma žmonių mielai pasidalina informacija, ypač kai mato entuziastingą jauną žurnalistą.
Antra – stebėjimas. Eik į tą vietą, apie kurią rašai. Pasižiūrėk savo akimis. Užsirašyk detales: kaip atrodo, kaip kvepia, kokie garsai girdisi, kaip žmonės elgiasi. Šitos smulkmenos padarys tavo straipsnį gyvą.
Trečia – patikimi šaltiniai internete. Bet čia reikia būti atsargiam. Mokyk vaikus tikrinti informaciją keliuose šaltiniuose. Jei rašai apie istorinį įvykį ar faktus, geriau pasitikrinti oficialiose svetainėse, enciklopedijose ar bibliotekos šaltiniuose.
Interviu menas: kaip klausinėti taip, kad gautum įdomių atsakymų
Interviu – tai širdis daugelio gerų naujienų straipsnių. Bet vaikai dažnai bijo klausinėti. Arba klausia taip, kad gauna tik „taip” ar „ne” atsakymus. O paskui skundžiasi, kad neturi ką rašyti.
Paslaptis paprasta – klausk atvirų klausimų. Vietoj „Ar jums patiko renginys?” klausk „Kas jums labiausiai patiko renginyje?” Jaučiat skirtumą? Pirmu atveju gausi „taip” arba „ne”. Antru – tikrą istoriją.
Mano mėgstamiausi klausimai, kurie beveik visada veikia:
- „Kaip tai įvyko?” – gauni istoriją
- „Ką jautėte tuo metu?” – gauni emocijas
- „Kodėl tai svarbu?” – gauni prasmę
- „Kas buvo labiausiai netikėta?” – gauni įdomią detalę
- „Ką norėtumėte pasakyti kitiems?” – gauni žinutę skaitytojams
Dar vienas patarimas – klausyk atidžiai. Ne tik laukdamas savo eilės užduoti kitą klausimą, bet tikrai klausyk, ką žmogus sako. Dažnai geriausi klausimai gimsta iš to, ką ką tik išgirdai. „O palaukite, jūs ką tik sakėte, kad… Ar galėtumėte papasakoti daugiau apie tai?”
Ir būtinai užsirašinėk arba įrašinėk (su leidimu!). Nepatikėk savo atmintimi. Aš jau tiek kartų galvojau, kad viską atsiminsiu, ir paskui sėdėjau prieš kompiuterį galvodama: „Ką gi jis sakė?”
Kaip sukonstruoti straipsnį, kad būtų įdomu skaityti
Dabar prie pačios rašymo dalies. Ir čia daugelis vaikų daro tą pačią klaidą – pradeda nuo pradžios ir rašo chronologiškai. „Pirmadienį įvyko… Tada antradienį… Paskui…” Nuobodu, ar ne?
Geras naujienų straipsnis prasideda nuo įdomiausios dalies. Tai vadinama „lydu” arba „įžanga”. Tai pirmas sakinys ar pastraipa, kuri turi prikaustyt skaitytoją. Pagalvok – kas čia įdomiausia? Kas labiausiai nustebino? Kas svarbiausias faktas? Pradėk nuo to.
Pavyzdžiui, vietoj „Praėjusį šeštadienį mokykloje vyko sporto šventė” rašyk „Dešimtmetis Jonas Petraitis pagerino mokyklos rekordą šuolyje į tolį, kuris išsilaikė net 15 metų.” Jaučiat skirtumą?
Po įžangos eina pagrindinė informacija. Čia atsakyk į klasikinius žurnalistikos klausimus: kas? ką? kur? kada? kodėl? kaip? Ne būtinai tokia tvarka, bet visi šie klausimai turi būti atsakyti.
Paskui – detalės, citatos, papildoma informacija. Čia įterpi interviu ištraukas, įdomias detales, kurias pastebėjai, kontekstą. Citatos labai pagyvina tekstą. Bet naudok jas protingai – ne „Renginys buvo geras”, o kažką, kas tikrai įdomiai pasakyta ar emocinga.
Struktūros pavyzdys:
- Įžanga – įdomiausias faktas ar momentas
- Pagrindinė informacija – kas, ką, kur, kada
- Kontekstas – kodėl tai svarbu, kas buvo anksčiau
- Detalės ir citatos – istorijos, žmonių žodžiai
- Pabaiga – išvada, ateities planai arba stipri citata
Kalba ir stilius: kaip rašyti, kad suprastų kiti vaikai
Vienas dalykas, kurį pastebiu dirbdama su jaunaisiais žurnalistais – jie bando rašyti „suaugusiškai”. Naudoja sudėtingus žodžius, kuriuos patys vos supranta, rašo ilgus sakinius, kurie neturi pabaigos. Ir rezultatas? Straipsnis, kurio niekas nenori skaityti.
Rašyk taip, kaip kalbi. Na, gal šiek tiek tvarkingiau, bet vis tiek natūraliai. Jei tu nenaudotum žodžio „implementuoti” kalbėdamas su draugu, tai ir straipsnyje jo nenaudok. Pasakyk „įgyvendinti” arba dar paprasčiau – „padaryti”.
Sakiniai turi būti trumpi. Ne visi, žinoma – kartais galima ir ilgesnį įterpti, kad tekstas netaptų monotoniškas. Bet jei sakinys netelpa į vieną kvėpavimą, kai jį skaitai garsiai – jis per ilgas.
Venk klišių ir banalybių. „Gražus oras”, „smagi nuotaika”, „visi buvo laimingi” – tai nieko nesako. Geriau: „Saulė šildė taip, kad teko nusimesti džemperius”, „vaikai šoko ir dainavo net pietų pertraukos metu”, „Marija šypsojosi taip plačiai, kad matėsi visi jos dantys”.
Ir dar – būk tikslus. Vietoj „daug žmonių” rašyk „apie 50 žmonių” arba „pilna salė”. Vietoj „labai aukštas” – „180 cm ūgio” arba „aukštesnis už mokytojų kambarį duris”. Tikslumas daro tekstą patikimesnį ir įdomesnį.
Redagavimas: kaip patobulinti tai, ką parašei
Štai ko daugelis nemėgsta – redagavimo. Bet tai būtina. Nėra tokio rašytojo, kuris parašytų tobulą tekstą iš pirmo karto. Net profesionalai perrašo ir taiso.
Pirmiausia – padaryk pertrauką. Parašei straipsnį? Puiku. Dabar palik jį bent porai valandų (o geriau – dienai). Grįžk prie jo šviežiu žvilgsniu. Pamatysi daug dalykų, kurių nepastebėjai rašydamas.
Skaityk garsiai. Tai geriausias būdas pagauti keistai skambančius sakinius, pasikartojimus, klaidas. Jei suklumpi skaitydamas – reikia taisyti.
Tikrink faktus. Ar tikrai tas renginys buvo ketvirtadienį, o ne trečiadienį? Ar teisingai užrašei žmogaus vardą? Ar tikslios tos skaitmenys? Viena klaida gali sugadinti visą straipsnį.
Pašalink viską, kas nereikalinga. Ar ta pastraipa tikrai reikalinga? Ar tas sakinys prideda kažką naujo? Jei ne – šalin. Geras tekstas yra glaustas.
Redagavimo kontrolinis sąrašas:
- Ar įžanga įdomi ir prikaustanti?
- Ar atsakyti visi pagrindiniai klausimai?
- Ar faktai tikslūs?
- Ar sakiniai aiškūs ir ne per ilgi?
- Ar nėra rašybos ir gramatikos klaidų?
- Ar citatos teisingai užrašytos?
- Ar pabaiga stipri?
Kai straipsnis gatavas: kaip jį pristatyti pasauliui
Parašei straipsnį, pasitikrino, pataisėt – ir kas dabar? Dabar laikas jį parodyti kitiems. Ir čia prasideda kita dalis – publikavimas ir dalijimasis.
Jei tai mokyklos laikraštis ar svetainė, atiduok straipsnį redaktoriui. Būk pasiruošęs, kad jis gali pasiūlyti pataisymų. Tai normalu. Redaktoriai ne kritikuoja, o padeda padaryti tekstą geresnį.
Jei publikuoji internete – pasirūpink, kad straipsnis atrodytų gerai. Pridėk nuotrauką (su autoriaus leidimu!), suformuok tekstą taip, kad būtų lengva skaityti, sugalvok gerą antraštę. Antraštė, beje, labai svarbi – tai pirmas dalykas, kurį žmonės mato.
Gera antraštė yra trumpa, aiški ir intriguojanti. Ne „Straipsnis apie mokyklos šventę”, o „Rekordinis dalyvių skaičius mokyklos talentų šou”. Ne „Interviu su mokytoju”, o „Mokytojas, kuris 30 metų mokė tūkstančius vaikų, atskleidžia savo paslaptį”.
Ir nebijok pasidalinti savo darbu. Parodyk draugams, šeimai, mokytojams. Įkelk į mokyklos svetainę ar socialinių tinklų grupę. Kuo daugiau žmonių perskaitys, tuo daugiau patirties gausi. Ir tuo greičiau tobulėsi.
Kai žodžiai tampa istorijomis, kurias verta pasakoti
Žinot, kas man labiausiai patinka žurnalistikoje? Tai, kad kiekvienas straipsnis – tai galimybė papasakoti kažkieno istoriją. Suteikti balsą tam, kas gal jo neturėjo. Atkreipti dėmesį į tai, kas svarbu.
Vaikai – puikūs stebėtojai. Jie pastebi detales, kurias suaugusieji praleistų pro akis. Jie užduoda klausimus, kurių mes nebepagalvojame užduoti. Ir jie rašo su tokiu entuziazmu ir nuoširdumu, kurio kartais trūksta profesionaliems žurnalistams.
Taigi, jei esi vaikas, kuris nori rašyti naujienas – tiesiog pradėk. Nerasi tobulos temos – pradėk nuo tos, kuri tau įdomi. Nebus tobulo straipsnio – bet kiekvienas parašytas tekstas tave mokys kažko naujo. Nebijok klausinėti, stebėti, eksperimentuoti.
Ir atmink – geriausi straipsniai gimsta ne iš tobulos technikos, o iš tikro susidomėjimo tema ir noro pasidalinti ja su kitais. Jei tau pačiam įdomu – bus įdomu ir skaitytojams. Tai ir yra žurnalistikos magija – paversti kasdienybes istoriją, kurią verta pasakoti.
Dabar eik ir rašyk. Pasaulis laukia tavo istorijų.