Kodėl vaikams rašyti straipsnius yra visai kitas reikalas
Na, štai ir atėjo tas momentas, kai susiduriate su užduotimi parašyti straipsnį vaikams. Ir iš karto pajuntate, kad tai nėra tas pats, kaip rašyti suaugusiesiems. Vaikai – tai visai kita auditorija! Jie neturi kantrybės skaityti ilgų, nuobodžių tekstų. Jie nori veiksmų, įdomių faktų ir, svarbiausia, kad viskas būtų suprantama.
Rašydami vaikams, turite prisiminti vieną aukso taisyklę: vaikai nėra maži suaugusieji. Jų dėmesio koncentracija trumpesnė, žodynas ribotas, o interesai visiškai kitokie. Bet štai kas nuostabu – vaikai yra neįtikėtinai smalsūs! Jie nori sužinoti apie viską, kas vyksta pasaulyje, tik informacija turi būti pateikta jų kalba.
Kai rašau vaikams, visada įsivaizduoju, kad sėdžiu priešais konkretų vaiką ir pasakoju jam istoriją. Ne skaitau paskaitą, ne aiškinu sudėtingų dalykų, o būtent pasakoju. Tarsi būtume draugai, kurie dalijasi įdomia naujiena. Štai tokia nuostata ir yra raktas į sėkmę.
Kaip pasirinkti temą, kuri tikrai sudomins
Pirmiausia turite suprasti, kokio amžiaus vaikams rašote. Penkerių metų vaikui įdomu visai kas kita nei dvylikamečiui. Jaunesniems vaikams patinka gyvūnai, žaidimai, spalvos, garsai. Vyresniems – sportas, technologijos, gamta, kelionės, netgi socialinės temos (tik pateiktos suprantamai).
Štai keletas temų, kurios beveik visada suveikia:
- Neįprasti gyvūnai ir jų įdomūs įpročiai
- Vaikai, kurie padarė kažką nuostabaus
- Nauji išradimai ir technologijos
- Įdomūs faktai apie kosmosą
- Ekologijos temos (kaip išgelbėti planetą)
- Sporto pasiekimai
- Netikėti atradimai
Bet svarbiausia – tema turi turėti „vau” faktorių. Tai reiškia, kad vaikas, išgirdęs apie ją, turėtų pasakyti: „Vau, tai tikrai įdomu!” Pavyzdžiui, vietoj „Mokslininkai tyrinėja vandenyną”, geriau: „Mokslininkai rado žuvį, kuri šviečia tamsoje!” Jaučiate skirtumą?
Pavadinimas – tai pusė sėkmės
Jei manote, kad vaikams galite parašyti nuobodų pavadinimą, nes jie vis tiek perskaitys – klystate! Vaikai yra dar griežtesni kritikai nei suaugusieji. Jie tiesiog praleis jūsų straipsnį, jei pavadinimas neatkreips dėmesio per pirmąsias dvi sekundes.
Geras pavadinimas vaikams turėtų būti:
Trumpas – ne daugiau kaip 8-10 žodžių. Vaikai nenori skaityti ilgų antraščių.
Intriguojantis – turi kelti klausimą arba žadinti smalsumą. „Kas nutiko, kai berniukas išleido 100 balionų?” – tokį pavadinimą vaikas tikrai perskaitys.
Su veiksmažodžiais – veiksmažodžiai suteikia dinamikos. „Atrasta”, „Nutiko”, „Išgelbėjo”, „Sukūrė” – tokie žodžiai veikia.
Su skaičiais – vaikai mėgsta skaičius. „5 neįtikėtini faktai apie pingvinus” skamba daug geriau nei „Faktai apie pingvinus”.
Ir štai jums profesionalus patarimas: pabandykite pavadinimą perskaityti garsiai. Jei jis skamba natūraliai, tarsi kalbėtumėte su draugu – puiku! Jei skamba kaip iš vadovėlio – perdarykite.
Kaip pradėti straipsnį, kad vaikas nenorėtų nustoti skaityti
Pirmasis sakinys – tai jūsų vienintelė galimybė įkalbėti vaiką skaityti toliau. Suaugusieji galbūt iš mandagumo perskaitys dar kelis sakinius, bet vaikai? Jie tiesiog uždarys puslapį ir eis žaisti.
Štai keletas būdų, kaip pradėti straipsnį taip, kad vaikas būtų įtrauktas:
Pradėkite nuo klausimo: „Ar žinojai, kad kai kurie vabzdžiai gali gyventi be galvos?” Vaikai mėgsta klausimus, ypač tokius, kurie skamba neįtikėtinai.
Pradėkite nuo stebinančio fakto: „Šiandien Lietuvoje vienas berniukas išgelbėjo kiškį nuo šuns!” Tai iš karto sukelia emocijas.
Pradėkite nuo dialogo: „Mama, žiūrėk, ten danguje kažkas skraido!” – sušuko Tomas. Dialogas iš karto įtraukia į istoriją.
Pradėkite nuo asmeniško kreipimosi: „Įsivaizduok, kad rytoj prabudęs pamatytum sniegą liepos mėnesį…” Žodis „įsivaizduok” veikia kaip magija.
Svarbu, kad pirmasis pastraipas būtų trumpas. Tikrai trumpas! Trys-keturi sakiniai maksimum. Vaikai mato ilgą teksto bloką ir iš karto praranda norą skaityti. Sudalinkite tekstą į mažus gabalėlius – taip jis atrodys daug draugiškesnis.
Kalbos paprastumas – ne silpnybė, o stiprybė
Dabar pereikime prie pačios svarbios dalies – kaip rašyti tekstą. Ir čia daugelis pradedančiųjų daro didžiulę klaidą: jie bando skambėti „protingai” ir „profesionaliai”. Rezultatas? Tekstas, kurio niekas nenori skaityti.
Naudokite paprastus žodžius. Jei galite pasakyti „pradėjo” vietoj „inicijavo” – sakykite „pradėjo”. Jei galite pasakyti „namas” vietoj „gyvenamasis pastatas” – sakykite „namas”. Vaikai neturi laiko ieškoti žodžių reikšmių žodyne.
Rašykite trumpais sakiniais. Ilgi, sudėtingi sakiniai su daugybe kablelių ir įterptinių konstrukcijų – tai tikras košmaras vaikui. Vienas sakinys – viena mintis. Štai ir visas receptas.
Vengite pasyvios rūšies. Vietoj „Knyga buvo parašyta autoriaus” rašykite „Autorius parašė knygą”. Jaučiate, kaip antras variantas skamba gyviau?
Naudokite daug veiksmažodžių. Veiksmažodžiai suteikia tekstui dinamikos. „Šuo bėgo”, „Mergaitė šoko”, „Vaikas rado” – tokie sakiniai verčia istoriją judėti į priekį.
Ir dar vienas labai svarbus dalykas: nevartokite sudėtingų terminų be paaiškinimo. Jei vis dėlto turite panaudoti kokį nors specialų žodį, iš karto paaiškinkite jį paprastai. Pavyzdžiui: „Mokslininkai tyrinėja fotosintezę – tai procesas, kai augalai gamina sau maistą iš saulės šviesos.”
Struktūra, kuri veikia kaip laikrodis
Geras naujienų straipsnis vaikams turi aiškią struktūrą, bet ji neturi būti akivaizdi. Vaikas neturėtų jaustis, kad skaito vadovėlį. Jis turėtų jaustis, kad skaito įdomią istoriją.
Štai klasikinė struktūra, kuri puikiai veikia:
1. Įžanga (1-2 pastraipos): Pristatote temą ir sudominate skaitytoją. Čia naudojate tuos triukus, apie kuriuos kalbėjome anksčiau – klausimus, faktus, dialogus.
2. Pagrindinė informacija (2-3 pastraipos): Papasakojate, kas nutiko, kada, kur, kas dalyvavo. Bet ne sausai! Įpiniate įdomių detalių, citatų, aprašymų.
3. Kontekstas ir papildoma informacija (1-2 pastraipos): Paaiškinate, kodėl tai svarbu, kokie panašūs įvykiai vyko anksčiau, ką tai reiškia.
4. Užbaigimas (1 pastraipa): Užbaigiате istoriją taip, kad vaikas jaustųsi patenkintas. Galbūt pateikiate išvadą, o galbūt paliekate intriguojantį klausimą.
Tarp šių dalių naudokite tarpines antraštes. Jos padeda suskaidyti tekstą ir leidžia vaikui lengviau orientuotis. Antraštės turėtų būti tokios pat įdomios kaip ir pagrindinis pavadinimas.
Faktai, citatų ir įdomūs papildymai
Vaikai tiesiog dievina įdomius faktus! Jie mėgsta sužinoti kažką naujo, ko nežinojo anksčiau. Todėl jūsų straipsnyje tikrai turėtų būti keletas „žinai ar ne” momentų.
Pavyzdžiui, jei rašote apie pingvinus, galite įterpti: „O žinai, kad pingvinai gali šokti net 2 metrus į viršų iš vandens? Tai beveik tiek, kiek aukštas tavo tėtis!”
Matote, ką padariau? Ne tik pateikiau faktą, bet ir palyginau jį su kažkuo, kas vaikui suprantama ir artima. Tai labai svarbu! Vaikai geriau supranta informaciją, kai ji susieta su jų kasdieniu gyvenimu.
Citatos taip pat puikiai veikia, bet jos turi būti natūralios. Jei interviu kalbėjote su kažkuo, įtraukite jo žodžius. Tik ne ilgas, sudėtingas citatas, o trumpas, emocionalias frazes:
„Tai buvo nuostabiausias mano gyvenimo momentas!” – sako Tomas.
Arba:
„Aš negalėjau patikėti savo akimis,” – prisimena mergaitė.
Tokios citatos suteikia tekstui gyvumo ir autentiškumo. Vaikas jaučia, kad tai tikra istorija apie tikrus žmones.
Vizualiniai elementai – ne prabanga, o būtinybė
Nors mes čia kalbame apie straipsnio rašymą, negaliu nepaminėti vizualinių elementų. Straipsnis vaikams be nuotraukų ar iliustracijų – tai kaip pica be sūrio. Techniškai tai vis dar pica, bet kam jos reikia?
Jei turite galimybę, įtraukite nuotraukas. Geros, ryškios, spalvingos nuotraukos. Vaikai yra vizualūs – jie nori matyti, apie ką skaito.
Infografikos taip pat puikiai veikia. Jei rašote apie skaičius ar statistiką, pateikite ją vizualiai. Pavyzdžiui, jei rašote, kad 70% Žemės paviršiaus dengia vanduo, parodykite tai diagramoje ar iliustracijoje.
Sąrašai – dar vienas būdas padaryti tekstą vizualiai patrauklesnį. Vietoj ilgo sakinio su daugybe dalykų, pateikite sąrašą su punktais. Tai lengviau skaityti ir geriau įsimena.
Ir dar vienas patarimas: naudokite tarpsnius tarp pastraipų. Tekstas neturėtų atrodyti kaip vientisa sienelė. Tuščia vieta tarp pastraipų leidžia akims pailsėti ir daro tekstą daug draugiškesnį.
Kai viskas parašyta – dar ne pabaiga!
Taigi, parašėte straipsnį. Puiku! Bet dar ne laikas švęsti. Dabar prasideda ne mažiau svarbi dalis – redagavimas ir patikrinimas.
Perskaitykite tekstą garsiai. Tai geriausias būdas pastebėti keistai skambančius sakinius, pasikartojimus ar per ilgas konstrukcijas. Jei uždusite skaitydami – vaikas tikrai uždusis.
Patikrinkite, ar nėra klaidų. Rašybos ir skyrybos klaidos vaikams gal ir ne tokios svarbios kaip suaugusiesiems, bet jos vis tiek gadina įspūdį. Be to, jūs norite būti geru pavyzdžiu, ar ne?
Parodykite tekstą kam nors kitam. Geriausia – vaikui! Jei turite galimybę, leiskite perskaityti savo straipsnį vaikui iš tikslinės auditorijos. Jis iš karto pasakys, ar įdomu, ar suprantama.
Patikrinkite faktus. Nieko baisesnio nei neteisingi faktai straipsnyje. Vaikai pasitiki tuo, ką skaito, todėl jūsų atsakomybė – pateikti tikslią informaciją.
Ir štai dar vienas labai svarbus dalykas: nebijokite trumpinti. Jei straipsnis per ilgas – trumpinkite be gailestingumo. Geriau trumpas ir įdomus nei ilgas ir nuobodus. Vaikams ideali straipsnio ilgis – 300-500 žodžių jaunesniems, 500-800 vyresniems.
Kai žodžiai tampa nuotykiu
Štai ir priėjome prie pačios įdomiausios dalies – kai suprantate, kad rašymas vaikams nėra apie supaprastinimą, o apie transformaciją. Jūs netiesiog perduodate informaciją, jūs kuriate patirtį. Kiekvienas jūsų parašytas straipsnis gali tapti mažu nuotykiu vaiko dienoje.
Prisiminkite, kad už kiekvieno jūsų straipsnio sėdi tikras vaikas su tikra smalsumu ir tikru noru sužinoti kažką naujo. Jis galbūt skaito jūsų tekstą per pusryčius, galbūt prieš miegą, galbūt pamokoje. Ir jūs turite galimybę padaryti tą akimirką įsimintiną.
Geriausi straipsniai vaikams – tai tie, kurie ne tik informuoja, bet ir įkvepia. Kurie verčia vaiką pasakyti: „Vau, tai buvo įdomu!” arba „Mama, žinai ką aš ką tik sužinojau?” Kai vaikas nori pasidalinti tuo, ką perskaitė – tai reiškia, kad jūs padarėte viską teisingai.
Taip pat nepamirškite, kad praktika daro meistrą. Pirmasis straipsnis gali būti ne idealus, antrasis – šiek tiek geresnis, dešimtasis – jau tikrai geras. Kiekvienas straipsnis – tai galimybė mokytis, tobulėti, eksperimentuoti.
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas: rašykite su džiaugsmu! Jei jums patiems neįdomu tai, apie ką rašote, kaip galite tikėtis, kad bus įdomu vaikui? Jūsų entuziazmas persiduoda per žodžius. Kai rašote su aistra ir susidomėjimu, tai jaučiasi. Ir vaikai tai jaučia pirmieji.
Taigi, drąsiai imkitės darbo! Pasaulis laukia jūsų straipsnių, o vaikai laukia įdomių istorijų. Turite viską, ko reikia – praktinius patarimus, struktūrą, supratimą apie auditoriją. Dabar belieka pradėti rašyti. Ir kas žino, galbūt jūsų straipsnis taps tuo, kuris įkvėps vaiką domėtis žurnalistika, mokslu ar tiesiog skatins skaityti daugiau. O tai jau tikrai verta viso įdėto darbo!